Atsiliepimai
Aprašymas
Skaitytojų rankose – trijų Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų monografija apie universalų reiškinį – lojalumą, kuris tirtas remiantis tarpukario Lietuvos Respublikos atveju, pasitelkus vokiečių tautinę grupę ir jos lojalumą.
Vokiečiai Lietuvoje nebuvo gausiausia tautinė mažuma, tačiau jos padėtį, politinę, visuomeninę laikyseną ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir Lietuvos valstybės atžvilgiu modeliavo įtampų pilni, permainingi Lietuvos ir Vokietijos santykiai, labiausiai paženklinti Klaipėdos krašto konflikto. Tyrimo objektas – lojalumas, nagrinėjamas iš vokiečių patirčių perspektyvos.
Lietuvos ir Klaipėdos krašto vokiečiai bei klaipėdiškiai buvo įsprausti tarp Lietuvos valstybės tautiškumo stiprinimo ir vokiškumo išsaugojimo, skatinto Vokietijos, politikų. Klaipėdiškiams, tik nuo 1923 m. patekusiems į Lietuvos Respublikos sudėtį, integravimas(is) į valstybę reiškė arba tapatybinių raiškų pokyčius, arba savojo tapatumo, stimuliuojamo Vokietijos, išlaikymą.
Ši dilema – tai provokiškos tapatybės karių Lietuvos kariuomenėje lojalumo problema, pasirinkimas tarp Vyčio ir Erelio, tarp kurių, veikiami kasdienės kultūrinės aplinkos, ekonominių interesų, Lietuvos ir Vokietijos politinių sprendimų, jie turėjo laviruoti ir gyventi.
Skaitytojų rankose – trijų Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkų monografija apie universalų reiškinį – lojalumą, kuris tirtas remiantis tarpukario Lietuvos Respublikos atveju, pasitelkus vokiečių tautinę grupę ir jos lojalumą.
Vokiečiai Lietuvoje nebuvo gausiausia tautinė mažuma, tačiau jos padėtį, politinę, visuomeninę laikyseną ne tik Lietuvos kariuomenės, bet ir Lietuvos valstybės atžvilgiu modeliavo įtampų pilni, permainingi Lietuvos ir Vokietijos santykiai, labiausiai paženklinti Klaipėdos krašto konflikto. Tyrimo objektas – lojalumas, nagrinėjamas iš vokiečių patirčių perspektyvos.
Lietuvos ir Klaipėdos krašto vokiečiai bei klaipėdiškiai buvo įsprausti tarp Lietuvos valstybės tautiškumo stiprinimo ir vokiškumo išsaugojimo, skatinto Vokietijos, politikų. Klaipėdiškiams, tik nuo 1923 m. patekusiems į Lietuvos Respublikos sudėtį, integravimas(is) į valstybę reiškė arba tapatybinių raiškų pokyčius, arba savojo tapatumo, stimuliuojamo Vokietijos, išlaikymą.
Ši dilema – tai provokiškos tapatybės karių Lietuvos kariuomenėje lojalumo problema, pasirinkimas tarp Vyčio ir Erelio, tarp kurių, veikiami kasdienės kultūrinės aplinkos, ekonominių interesų, Lietuvos ir Vokietijos politinių sprendimų, jie turėjo laviruoti ir gyventi.
Atsiliepimai